- snarglioti
- snarglióti, -iója, -iójo, snárglioti, -ioja, -iojo; N žr. snargliuoti: 1. Snárgliote apsisnargliojęs sėdi J. | refl. Vvr, Lc, Brs: Jis snárgliojas, kad turi slogas J. Eik į vidų, nesnargliókias atsistojęs ant kiemo Užv. 2. Nesnárgliok muno nosinių DūnŽ. Neduok, mergučė viską snargliója Skr. 3. Al, Vv Ar yr ko čia snárglioti dėl tokio vabalelio? Užv. 4. Gs, Žal žr. snargliuoti 6: Ką čia snarglióji, ar negali gerą darbą nusitverti?! Skr. Kokį jis ten velnią snargliója? Smn. | refl. Žg: Visą vakarą snárgliojos Užv. \ snarglioti; apsisnarglioti; nusnarglioti; pasisnarglioti
Dictionary of the Lithuanian Language.